Pagrindinė aikštė

Šiaulių rajonas visame pasaulyje yra žinomas dėl garsiojo Kryžių kalno. Šis piliakalnas svarbus kultūrine, istorine, sakraline, visuomenine, archiologine bei nacionaline verte.

Kryžių kalnas išgarsėjo visame pasaulyje, kai čia 1993 m. rugsėjo 7 d. apsilankė popiežius Jonas Paulius II. Minint vizito Kryžių kalne vienerių metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II padovanojo Lietuvai pagal specialų užsakymą italų skulptoriaus Enriko Manzinio sukurtą žmogus dydžio krucifiksą. Jis pritvirtintas prie 3,8 metrų aukščio lietuviško ąžuolo kryžiaus. Ant pastamento lietuvių ir anglų kalbomis užrašyti popiežiaus žodžiai: „Ačiū Jums, lietuviai, už šį Kryžių kalną, liudijantį Europos ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą“.

Kryždirbystė

Sovietmečiu kryžių statymas nebuvo toleruojamas, o pats kalnas tapo nepageidaujama, netgi draudžiama vieta, prieštaraujančia sovietinei ideologijai. 1961 m. balandžio 5-osios naktį, buldozeriais buvo nugriauti visi kryžiai. Medinius kryžius sudegino čia pat, metalinius išvežė į metalo sąvartyną ir išlydė, o betoninius ir akmeninius trupintuvais susmulkino ir panaudojo kelių tiesimui. Po pirmojo nusiaubimo Kryžių kalnas dar keturis kartus buvo periodiškai niokojamas. Galvota net užtvenkti Kulpę ir, užtvindžius aplinkinę teritoriją, kalną paversti sunkiai prieinama sala. Tačiau juo smarkiau kalnas buvo naikinamas, juo galingiau jis atsinaujindavo. Žmonės atkakliai statydavo kryžius nakčia, nepaisydami pavojų, valdžios draudimų ir persekiojimų.

Prie Kristaus skulptūros

Priešais jus „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Zigmo Vaišvilos išdrožta skulptūra sveikina ir laimina visus atvykusius į Kryžių kalną.

Marija ant kalno

Viena iš Kryžių kalno legendų pasakoja, kad Kryžių kalno pradžia buvo susijusi su Šv. Marijos pasirodymu vaikams 1872 metais.

Pirmoji Marija - Kryžių kalne stovėjo nuo 1978 m. iki 1993 m. Marijos statula vadinosi „Švenčiausioji mergelė Marija, Dievo malonių dalintoja“. 1993 metų rugsėjo 7-tą dieną ją palaimino popiežius Jonas Paulius II.

Antroji Marija - Kryžių kalne stovėjo nuo 1994 m. iki 2011 m.

Trečioji Marija - Kryžių kalne pastatyta 2012 m., kuri stovi ir šiandien. Marija laiko kūdikėlį Jėzų, kuris rankute apkabinęs Dievo motiną.

Koplyčia

Kryžių kalno koplyčia, dar vadinama Popiežiaus koplyčia, kaip laikinas statinys, buvo pastatyta 1993 metais, ruošiantis Jono Pauliaus II vizitui. Koplyčioje popiežius drauge su Lietuvos vyskupais aukojo šv. Mišias, dalyvaujant daugiatūkstantinei žmonių miniai.

Lietuvą tada popiežius pavadino Kryžių šalimi, o Kryžių kalną – ypatinga pasaulio vieta, kurioje susitelkia šimtmečio kančios ir skausmas, bet šviečia prisikėlimo viltis. Jis, susižavėjęs mūsų tautos tikėjimo simboliu, kalbėjo: „Šį kalną turi pamatyti ne tik Europa, bet ir visas pasaulis“.

Vienuolynas. Vienuolyno kiemas

Popiežius Jonas Paulius II, 1993 metų rudenį, teprabėgus kelioms savaitėms nuo jo kelionės po Lietuvą, lankydamasis Italijoje, La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, pasakė, jog Europoje yra du ypatingi kalnai – La Vernos kalnas ir Kryžių kalnas – ir tarp šių kalnų turi būti nutiestas tiltas. Jis paragino brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Pranciškonai veikiai atsiliepė į popiežiaus paraginimą. Vienuolyno projektą sukūrė architektai Angelo Polesello ir Nunzio Rimmaudo. Kertinis vienuolyno akmuo išrėžtas iš La Vernos kalno. Akmenyje saugoma kapsulė su vienuolyno steigimo dokumentais, kurį pašventino pats popiežius Jonas Paulius II.

Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos kryžių kalno vienuolynas 2000 m. liepos 8 dieną buvo iškilmingai pašventintas.

Pabaiga

Jūs išgirdote Kryžių kalno istoriją – tai mūsų tautos kančios, vilties, nenugalėto tikėjimo simbolis. Daugiau žinome apie Kryžių kalną kaip sakralinę vietovę, į kurią žmonės ateina amžiams palikti dalelę savęs. Kryžius ypatinga figūra, o kai vienoje vietoje jų tokia galybė, ir visi jie apipinti jausmais, išgyvenimais, tikėjimu – Kryžių kalnas įgauna nepaprastą vertę.

Nors Jurgaičių piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimų apimtis buvo nedidelė, tačiau surinkti duomenys leidžia padaryti kai kurias išvadas apie ją pastačiusią, naudojusią ir gynusią bendruomenę. Archeologai teigia, kad iki XIV amžiaus aplink Jurgaičių piliakalnį virė gyvenimas. Jame aptikti radiniai bei apgyvendinimo plotas liudija apie gausią gyvenvietę, aktyvią ūkinę veiklą. Gyvenvietė greičiausiai turėjo savo amatininkus, o ant kalvos buvo pilis, apsupta gynybiniu grioviu. Išdėstyti akmenys liudija, kad apkasas aplink piliakalnį buvo sutvirtintas akmenimis. Piliakalnį archeologai tyrinėjo keturis kartus. Rasta pirmojo mūsų eros tūkstantmečio ženklų, kryžiuočių agresijos likučių, gynybinių įrengimų. Jurgaičių piliakalnio papėdės gyvenvietėje buvo aptiktos 5 pastatų liekanos. Visi pastatai buvo mediniai. Piliakalnis ir gyvenvietė buvo ne kartą užpulti ir deginti. Tai rodo arbaleto strėlės antgalis ir degėsių sluoksnis piliakalnio viršūnėje. Kaip rodo rastieji ginklai, Jurgaičių bendruomenės vyrai buvo kariai ir savo pilies gynėjai. Žalvarinės pintos sagės atskleidžia, kad čia žmonės gyveno pasiturinčiai.

Istorija byloja, kad kryžiuočiai gyvenvietes sulygindavo su žeme. Sudegindavo pastatus, kurie dažniausiai būdavo mediniai, išžudydavo visus žmones arba juos paimdavo į nelaisvę. Kryžiuočiai stengdavosi suniokoti viską taip, kad kitos gentys čia neapsigyventų arba turėtų viską pradėti iš naujo. Viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis, kronikose vadinta Kula, kurią 1348 m. sugriovė Livonijos kariuomenė. Nuo XIV amžiaus ant Jurgaičių piliakalnio daugiau niekas nebegyveno.

Balys Buračas užrašė tokį pasakojimą, kuriuo šiandien tiki daugelis Lietuvos žmonių. Ši legenda paaiškina, kodėl Pilies kalne imta statyti kryžius:

Legenda

„Žmogus, turėjęs mylimą vienturtę dukrą, kuri susirgo sunkia liga. Kas tik kokį vaistą žinojęs nešė, bet niekas jai negelbėjo, sveikata mergelės vis ėjo menkyn ir diena po dienos artinosi mirtis.

Vieną naktį tėvas pats budėjo prie sergančios savo dukters lovos ir pačiame vidurnakty apėmė jį toks saldus miegas, kad neišsilaikydamas padėjo nuvargusią galvą ant dukrelės priegalvio ir užsnūdo. Sapnavo, kad nepaprasta moteris šviesiais rūbais jam pasirodė ir sako: – „Žmogau, tu nori, kad tavo dukrelė pasveiktų, tai tu turi padaryti medinį kryžių ir pats jį nunešti į Pilies kalną ties Meškuičiais ir ten jį pastatyti – nuo to duktė pasveiks“. Tai pasakius, pranešėja dingusi. Tėvas pabudęs nesupratęs, ar jis užmigo sapnavęs, ar jam tokia mintis kilo. Nutarė padaryti gražų kryžių ir kuo greičiausiai nurodytoje vietoje pastatyti.

Kaip tik kryžius buvo padarytas. Padarę apžadus dukters sveikatai išprašyti ir išėjo tėvas kryžių nešinas Pilies kalno link. Kryžius buvęs sunkus, o sveikata silpna, bet stengėsi iš visų jėgų pažadus ištesėti. Tryliktą valandą ėjęs pasiekė pilies kalną, pabučiavęs kryžių ir pastatęs patį pirmąjį kalne kryžių.

Grįždamas namo, dar pusiaukely susitikęs ateinant pasveikusią dukterį su motina jo pasitikti su dideliu džiaugsmu. Tėvas net apsvaigo matydamas tokį stebuklą, negalėjo suprasti, are tikrenybė, ar taip vaidenasi. Pagaliau paaiškėjo, kad kaip tik tėvas iš namų išėjo kryžium nešinas, tuojau dukters sveikata ėmė gerėti, o kai tėvas pasiekė Pilies kalną, duktė ir iš lovos jau atsikėlė.

Vėliau išgirdę kiti apie tokius stebuklus, kas tik kuo sirgdavo – pasižada Pilies kalne kryžių pastatyti ir, žiūrėk, jau ir sveikas. Kas pasižada, o nebepildo žodžio, vėl susergąs.

Tokiu būdu atsiradę čia iš įvairių Lietuvos vietų sunešti kryžiai. Nors vėjai audros daugybę kryžių išlaužo, tačiau tiek daug kryžių, lyg tankiame miške medžių priaugę. Dėl to šis kalnas visoje Lietuvoje ir yra žinomas“.

Vienuolyne įrengta keliolika celių, koplyčia, biblioteka. Koplyčią puošia Algirdo Dovydėno vitražai pranciškonų ordino istorijos tema, išraiškingas altorius, tabernakulis ir pulpitas (autorius - dailininkas Rimantas Sakalauskas). Altoriaus reljefuose atsiskleidžia Kryžių kalno ir La Vernos kalno sąsajos, ant pastarojo melsdamasis Šv. Pranciškus gavo stigmas – Kristaus žaizdas.

Šiose mažesniųjų brolių ordino namuose įsikūręs Lietuvos šv. Kazimiero provincijos noviciatas. Sykiu broliai pranciškonai yra tarsi kryžių kalno globėjai. Vienuolyne gali rasti prieglobstį tyloje norintys susikaupti maldininkai.

P P P P P